PAS JUS ATKELIAVO MAZAS 


SUNIUKAS!

Šuniuko guolį gerai būtų apvilkti lengvai skalbiamu užvalkalu ir jį skalbti kaip reikia dažnai. Grindis ir kilimus reikia valyti bent kartą per savaitę su dezinfekcinėmis priemonėmis. Kol šuniukas pilnai nesuvakcinuonuotas nerekomenduomajama pas jį eiti su lauko avalyne, taip pat su tokia avalyne geriau nevaikščioti ir po butą. Valynę laikyti šuniukui nepasiekiamoje vietoje.
Jei šuniukas susitepė reikia jį nuprausti šiltu vandenuku ir atsargiai nusausinti.Jei atsirado paraudimas prie analinės angos reikia tą vietą patepti nors su vaikišku kremu ar vazelinu, galima papudruoti ar patepti šaltlankio aliejumi.
Su specialiomis žirklutėmis pakirpkite jam nagus.
Pakirpkite kailį ant pėdučių, suteikite jai formą. Pašalinkite susivėlusius plaukus iš tarpupirščių, ant pilvo, aplink analinę angą.
Šuniukų nereikia be reikalo imti ant rankų. Jie mankštinsis patys ir bus stipresni. Nuo pastovaus nešiojimo šuniukui gali susigadinti nugara ir jis taps panašus į krevetę, ir priedo dar bus ir bailus.
Stebėkite, kad plaukai nelystų į akis. Akis reikia valyti kas antrą dieną specialiu skysčiu arba nestipria arbata. Jei pasirodys pūlingos išskyros kreipkitės pas gydytoją.
Ausis reikia valyti kartą per savaitę. Paprastai tai daroma maudymo dieną. Reikia įlašinti kelis lašus specialaus ausų valiklio ir gerai pamasažuoti ausis. Jei išskyros ausyse tamsiai rudos, turi nemalonų kvapą, reikia naudoti specialius gydomuosius lašus. Juos jums paskirs gydytojas. Su laiku jūs įgausite patirties ir patys žinosite kokius lašus kada naudoti, bet kol kas naujokui geriau neeksperimentuoti.
Reguliariai kirpkite ausis. Kirpti jas reikia maždaug 1/3 ausies. Jei reikia-pešiokit plaukus iš ausies kanalo.
Egzistuoja bendri reikalavimai šuns plauko priežiūrai ir specifiniai kiekvienai veislei. Jorkšyrus rekomenduojama maudyti du tris kartus per mėnesį. Maudant saugoti, kad vanduo nepapultų į akis ir ausis. Į ausis galima įkišti vatos gabalėlius. Maudant akylai stebėkite šuniuką, jis gali bet kuriuo metu šokti iš vonios ir pakenkti sau.
Gerai sušlapinkite jo kailį su šiltu vandeniu. Dušo srovė neturi būti labai stipri, kad neišgasdintumėte šuniuko.
Naudokite švelnų šampūną, kuris pritaikytas šilkiniam jorko kailiui. Atsargiai pamasažuokite kūną. Labai gerai nuskalaukite šampūną. Priešingu atveju galite gauti riebų bei pleiskanotą kailį. Po šampūno reikia naudoti kondicionierių. Tada vėl gerai nuskalaukite plaukus. Nuspauskite plaukus rankomis, neleiskite šuniui purtytis, susukite į rankšluostį ir palaikykite šuniuką jame susuktą keletą minučių.
Pageidautina, kad maudymas užtruktų apie 10 minučių. Jei jūs sažiningai kiekvieną dieną šukuojate savo šunį tai fenavimas užtruks dar 10 minučių. Fenuojant stebėkite kad šepečio dantukai šukuotų kailį nuo jo šaknų. Feno nereikia naudoti labai karšto.
Nei viena savėla neturi likti neiššukuota. Jei pas šunį yra dideli koltūnai pabandykite pirma rankomis juos išskirstyti. Visa tai daryti reikia atsargiai ir švelniai. Būtina naudoti tam skirtas priemones, kurios padės iššukuoti koltūnus. Kai jorkas išdžiovintas ir iššukuotas padarykit jam per nugarą skyrimą. Tada suriškite plaukus ant galvos.
Vieną du kartus savaitėje reikia tepti kailį su aliejumi. Bet jeigu jūs nenaudojate papiločių tai jums reikia prieš maudymą sutepti jorko kailį ir taip palaikyti kelias valandas, arba šią procedūrą atlikti vakare prieš naktį, tada sekantį rytą maudyti šunį. Jei jūs nenaudojate aliejaus tada jums reikia naudoti gerus šampūnus ir kondicionierius, kurie taip pat pamaitina šuns plaukus.
Kai jūs viena ranka laikote šunį, o kita jį maudot ar šukuojat, jūs labai gerai jaučiate šunį. Jūs galite juo manipuliuoti ir leisti jam suprasti jus. Kitu atveju jorkas gali šias procedūras suprasti kaip prievartą prieš jį.
Daug dėmesio reikia skirti dantims. Dantų keitimasis būna maždaug 4-6 mėnesių. Jei kai kurie pieniniai dantys nekrenta reikia kreiptis pas veterinarą konsultacijai.
Nuolatinius dantis reikia valyti kelis kartus per savaitę ir tuo pačiu masažuoti dantenas. Tam naudojamas specialus dantų šepetukas. Dantis galima valyti ir su marles gabaliuku, kuris apsukamas aplink pirštą. Tada neleidžiama susidaryti akmenims, kurie sukelia nemažai ligų. Iš šuns burnos sklinda nemalonus kvapas, šuns skrandis pastoviai teršiasi bakterijomis. Duokite savo šuniukui ką nors kieto griaužti. Jei šuns dantys apleisti, akmenis reikia šalinti pas veterinarą.
* Negalima mėtyti ant grindų smulkių daiktų- adatų, auskarų, smeigtukų, sagų, gumyčių, vatos- visa tai labai pavojinga, nes mažas šuniukas gali tai praryti ir gali tekti daryti operaciją.
* Nepasiekiamoje vietoje turi būti vaistai, skalbimo milteliai, visos kitos cheminės priemonės. Gėles su žemėmis taip pat reikia pakelti nuo grindų. Namuose auga terjeras, jis mielai iškas žemes ir aišku jų paragaus.
*Spygliai nuo naujametinės eglutės, žaisliukai, elektrolaidai taip pat labai pavojingi mažam šuniukui.
* Šuniukas negali išeiti į neužtvertą balkoną ar laiptinę.
* Nieko netraukite per jėgą iš jo burnos. Galite sugadinti sakandą. Jei reikia ką nors atimti jam iš burnos tai pražiodykite jį ir tada lengvai išimsite.
* Niekada negloskite šuns per galvą. Jei ausys neatsistojo iki 4 mėnesių-kreipkitės į veisėją. Kai kas rekomenduoja šiuo periodu pridėti į maistą po pusę šaukštelio želatinos.
* Prieš kiekvieną skiepą prieš 10 dienų duokite vaistus nuo kirminų.
* Skiepus atlikite pagal jūsų veterinaro rekomendacijas.
* Pasivaikščiojimai galimi praėjus 2-3 savaitėm po paskutinio skiepo.
* Venkite kontakto su šunimis ar šuniukais, jei jūs negarantuoti, kad šie šunys vakcinuoti.
* Visais klausimais kreipkitės į savo veisėją, klubą ar veterinarą.
* Niekada nesinaudokite „viską žinančių“ patarimais ar šiaip žmonių, kurie nieko nenusimano veislėje.
Ir taip, jūs parsinešėte į namus mažą gyvybės kamuoliuką-jorkiuką. Iki šiol jis gyveno šeimoje su mama, broliais ir seserimis ir prižiūrėjo jį akylos veisėjo akys. Dabar jūs turite padėti jam apsiprasti naujuose namuose.
Kad šuniukas lengviau pakeltų išsiskyrimą su mama įdėkite jam į guolį pliušinį žaislą ar seną kailinę kepurę. Tik stebėkite, kad jis jų neplėšytų. Jei šuniukas labai liūdės, paiimkite jį ant rankų, paglostykite, švelniai su juo pakalbėkite. Naktį nekreipkite dėmesio į jo verksmus. Pakentėkite. Nes jei nusileisite jam ir pasiimsite jį pas save, jis taps jūsų šeimininku. Bet jei jūs norite, kad jis miegotų pas jus, tai pasiimkite jį iš karto, nuo pirmos nakties. Bet tai nelabai gerai. Pirmiausiai jis labai mažas ir iškritęs iš lovos gali susilaužyti ką nors. Naktį šuniukas turi kelis kartus šlapintis ir jis jus budins, arba prišlapins jums į lovą. Patariame jums pasidaryti „laiptelius“, kad šuniukas galėtų jais laipioti į lovą ir iš jos.
Iš anksto paruoškite jam vietą. Miegojimo krepšys neturi būti labai didelis. Jame visada turi būti švaru, jauku ir šilta. Krepšys turi būti tokioje vietoje, kad šuniukas galėtų pailsėti ir jo netrugdytų praeinantys šeimos nariai. Jei jums reikia pakeisti šuniuko guolį, o jis kaip tik ten įsitaisęs netempkite jo iš ten per prievartą. Geriau pasikvieskite pas save ir duokite skaniuką ar žaisliuką. Šuniuko negalima gasdinti, persekioti, vyti iš po baltų su šluota. Komandos „vieta“ mokinkite nuo pirmų dienų. Švelniai pašaukite, paglostykite ir nuneškite į jo guolį, sakykite vieta, geras šuo, vieta. Kai šuniukas užmigs bet kur jūs jį vėl nuneškite į jo vietą. Kartokite komandą švelniu balsu. Jis greit supras ir pripras.
Svarbu kad šuniukas nesigasdintų imamas ant rankų. Atvirkščiai, tai turi jam suteikti malonumą. Bet nereikia jo imti ant rankų per dažnai ir kad tai darytų svetimi žmonės. Šuniukai labai judrūs ir pakankamai stiprūs, todėl laikyti ant rankų jį reikia stipriai. Vaikams tai gali nepavykti.
Priekines kojas imat šuniuką visada reikia spausti prie kūno. Kategoriškai negalima kelti šuniuko tik už priekinių kojų. Negalima imti jo viena ranka spaudžiant per krūtinę. Šuniuką reikia kelti dviem rankom, vieną reikia laikyti jam po užpakaliu, o su kita imti priekines kojas spaudžiant jas prie kūno.
Atminkite, kad mažą šuniuką daug lengviau išmokinti stovėti ir vaikščioti su pavadžiu nei suaugusį šunį. Duokite šuniukui kelias dienas adaptacijai ir pradėkite jį mokinti šio meno. Kuo jaunesnis šuniukas tuo trumpesnis mokslo laikas. Neužmirškite kad jūsų rankos, balsas, intonacija turi būti gera, švelni ir užtikrinta. Kiekvienas užsiėmimas neturi varginti šuniuko. Pradžioje tiesiog žaiskite, palaipsniui pereisite prie reikalavimų.